Arbata

Dėl subtilaus kvapo ir gaivaus skonio arbata jau nuo neatmenamų laikų buvo laikoma maloniu gėrimu. Todėl ir jos ruošimas virto atskira meno forma. Kiekvienas gali pasinerti į arbatoje slypinčias paslaptis ir rasti tinkamą arbatos ruošimo bei gėrimo būdą. Arbata – ne tik malonaus skonio, ji yra ir tonizuojantis gėrimas. Be to, ji naudinga sveikatai ir gali sumažinti kai kurių ligų atsiradimo riziką.

Arbata gaminama iš džiovintų arbatkrūmio lapelių ir pumpurėlių. Aukščiausios kokybės arbatai gaminti skinamas pumpurėlis ir du pirmieji šoniniai lapeliai.

Kinai, atradę žmonijai arbatą, tvirtina, kad šis gėrimas pasižymi daugybe gydomųjų savybių. Kiekviena arbatos rūšis skirtingai veikia organizmą.

Juodoji arbata šalina iš organizmo toksinus, veikia ir tonizuojamai, ir raminamai dėl dviejų vienas kitą papildančių komponentų – kofeino ir tanino. Taninas pasižymi savybe išsaugoti organizme kofeiną. Juodoji arbata, ypač su pienu, sulaiko kauluose kalcį, todėl laikoma nebloga osteoporozės profilaktika.

Žalioji arbata tonizuoja ir suteikia žvalumo, teigiamai veikia organizmą sergant peršalimo ir kvėpavimo takų ligomis. Žalioji arbata mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina kraujagyslių sieneles, šalina nuovargį, stresų poveikį.

Karkadės arbata gaminama iš kinrožių lapelių, kuriuose gausu citrinų rūgšties. Ši arbata sušildo, kai šalta, gaivina, kai karšta, turtinga vitamino P, jis stiprina kraujagyslių sieneles. Beje, karkadė puikiai valo organizmą apsinuodijus alkoholiu – ne blogiau už agurkų ar kopūstų sūrymą.

Raudonoji afrikietiška roibos arbata. Ji gerai tonizuoja, joje nėra kofeino, bet daug antioksidantų, todėl šią arbatą galima gerti vaikams. Ji padeda atgauti jėgas po didelių fizinių krūvių, pašalina sudirgimą, galvos skausmus, gelbsti sergant depresija.

Baltoji arbata priskiriama elitinėms kiniškoms arbatoms. Ši arbata dėl joje esančių vitaminų, aminorūgščių ir pektinų stabdo organizmo senėjimą.

Iš palaidų arbatos lapelių paruoštoje arbatoje yra daugiau antioksidantų nei arbatoje, padarytoje, užplikius arbatos maišelius, nes jie gaminami iš žemiausios rūšies lapelių. Be to, arbatos maišeliuose gali būti likę daug dulkių ir šapelių.

Malonų arbatos aromatą lemia joje esantys eteriniai aliejai. Pasak arbatos specialistų, iš viso esama per 150 skirtingų arbatos aromatų.

Daugiausia odžių sulaukia žalioji arbata, kurioje gausu daug medžiagų naudingų mūsų organizmui.

Žalioji arbata

Žaliosios ir juodosios arbat­žolės – tai to paties arbatmedžio lapai, perdirbti skirtingais bū­dais. Vieni jų fermentuojami (juodoji), kiti ne (žalioji). Dirbtiniu būdu fermentuotų arbat­žolių kvapas sodresnis, kitokia ir cheminė jų sudėtis. Taigi žalioji arbata natūralesnė, bet netokia kvapni, kaip juodoji.

Žaliosios arbatos skonis- nepaprastai subtilus, turintys daugybę atspalvių.

Žalioji arbata turi štai tokių medžiagų:

• Kofeinas- kiek svaigina, stimuliuo­ja.

• Teofilinas ir teobrominas – tai alkaloidai, plečiantys kraujagysles, skatinantys šlapimo išsi­skyrimą, širdies veiklą.

• Rauginės medžiagos slopina virškinimo organų jautrumą, gerina jų veiklą.

• Mikroelementas fluoras apsaugo nuo ėduonies.

• Mikroelementas manganas aktyvina fermentus, stiprina jungiamuosius audinius, kaulus, kremzles.

• Vitaminas Bl (tiaminas) stiprina nervų ląsteles ir raumenis.

• Vitaminas B2 (riboflavinas) spartina medžiagų apykaitą.

• Vitaminas B3 (niacinas, niko­tino rūgštis) skatina odos ir glei­vinės regeneravimą, smegenų bei nervų ląstelių medžiagų apykaitą.

• Vitaminas B5 (pantoteno rūgš­tis) spartina medžiagų apykaitą ir kenksmingųjų medžiagų šalinimą.

• Vitaminas C stiprina imunitetą, lėtina oksidaciją, reguliuoja medžiagų apykaitą.

• Flavonoidai reguliuoja riebalų apykaitą, lėtina oksidaciją.

• Epigalokatechingalatas naikina mikrobus, stiprina širdį, gerina kraujotaką.

• Aminorūgštys slopina kofeino poveikį.

• Saponinai reguliuoja riebalų apykaitą.

• Eteriniai aliejai suteikia arbatai savotiško prieskonio.

Poveikis

Geriant žaliąją arbatą:

• Gerokai sumažėja pavojus susirgti navikinėmis li­gomis, hipertonija, arterioskleroze arba angina, patirti širdies in­farktą, insultą.

• Pagerėja virškinimas, sustiprėja imunitetas. Be to, žalioji arba­ta laikoma silpnu antibiotiku.

•Žalioji arbata tinka ir išoriniam vartojimui: apsaugo odą nuo pernelyg kaitrių saulės spindulių, aplinkos teršalų.

Akivaizdi nauda

Žaliojoje arbatoje kofeino gausiau, nei juodojoje, tačiau pirmosios kofeinas veikia ilgiau ir silp­niau. Juodoji arbata arba kava gali sukelti įtampą, prakaitavimą; žaliosios arbatos poveikis visiškai kitoks. Išgėrus jos, atsipalaiduosite ir drauge tapsite gyvybingesnis. Žaliąją arbatą ypač vertina žmonės, dirbantys protinį darbą, t. y. tie, kuriems būtina ilgą laiką išlaikyti sutelkus dėmesį. Žaliosios arbatos derėtų gerti ir vadovaujantiems darbuotojams, nuolatos patinantiems stresą.

Kaip plikyti

Žaliosios arbatos nieku gyvu neplikykite verdančiu vandeniu: vandens temperatūra, nelygu arbatos rūšis, turėtų būti 60- 80°C. Taigi užvirkite vandens, maždaug 5 min. paaušinkite ir tik po to plikykite arbatą. Kinijo­je žaliąją arbatą įprasta “plauti”. Užplikius arbatžoles ir palaikius 30 sek., vanduo išpilamas. Tos pačios arbatžolės plikomos antrą kartą – tuomet arbatos skonis kur kas subtilesnis. Kinijoje, išgėrus arbatą, arbatžolės palieka­mos arbatinuke – iškrečiamos jos tik tuomet, kai norima užsiplikyti naujų.

Vaikams

Žalioji arbata rekomenduotina ir vaikams – ji žadina apetitą, padeda sutelkti dėmesį. Jei vai­kas įpranta prie žaliosios arbatos, besaikis potraukis saldumynams gerokai sumenksta.

Odos priežiūra

Gausybės odos priežiūros priemonių gamybai vartojama žalioji arbata – joje yra medžia­gų, prisijungiančių radikalus ir apsaugančių odą nuo kenksmin­gų poveikių. Aplinkos teršalų ir stiprių ultravioletinių spindulių vargu ar įmanoma visiškai iš­ vengti. Tad odą derėtų apsaugo­ti nuo kenksmingųjų medžiagų poveikio. Šiuo požiūriu žaliosios arbatos nauda yra dvejopa.

• Joje yra medžiagų, drėkinančių odą, gerinančių skysčių reguliaciją.

• Biologiškai aktyvios medžiagos beveik nepraleidžia ultravioletinių spindulių – jos apsaugo odą nuo pernelyg ankstyvo vytimo, raukšlių susidarymo.

Rekomendacijos

Norint išvengti vėžinių ir širdies ligų, pagerinti medžiagų apykaitą, paskatinti riebalų deginimo procesus ir stiprinti imuninę sistemą, per dieną rekomenduojama išgerti 3 ar daugiau puodelių arbatos.

Kad žaliąją arbatą nepabostų gerti - keli įdomesni receptai.

Žaliosios arbatos limonadas

4 šaukšteliai žaliosios arbatos,

2 stiklinės verdančio vandens,

1 stiklinė limonado,

2 šaukšteliai medaus,

ledo gabalėlių.

Žaliąją arbatą užpilti verdančiu vandeniu ir palaukti 5 min. Perkošti, sumaišyti su medumi, limonadu ir ledu. Gerti atšaldytą.

"Sangrija"

4 porcijoms reikės:

2 šaukštų žaliosios arbatos,

0,5 stiklinės apelsinų sulčių,

0,5 stiklinės razinų,

0,5 stiklinės cukraus,

1 banano (smulkiai supjaustyti),

1 šaukštelio cinamono.

Viską supilti į puodą ir ant vidutinės ugnies maišant virti iki tol, kol užvirs, ir sumažinti liepsną. Po 5 min. užgesinti ugnį ir palaukti 10 min. Paskui perpilti į ąsotį, palaukti, kol atvės, padėti šaldytuvan mažiausiai 12 val.

Arbatos ledas

8 šaukšteliai žaliosios arbatos,

300 g cukraus.

Arbatą užpilti 0,5 litro verdančio vandens ir palaikyti 10 min. Paskui supilti cukrų ir įpilti dar 300 ml vandens. Mišinį šildyti tol, kol cukrus ištirps. Atvėsusį išpilstyti į formeles ir padėti į šaldytuvą ar šaldiklį.